Veiksniai, turintys įtakos matavimo neapibrėžčiai – ISO 2360

Dangos storio matavimas
TARPTAUTINIS STANDARTAS
ISO 2360

5 Veiksniai, turintys įtakos matavimo neapibrėžčiai

5.1 Dangos storis

Matavimo neapibrėžtis būdinga metodui. Plonoms dangoms ši matavimo neapibrėžtis (absoliučiais dydžiais) yra pastovi, nepriklausoma nuo dangos storio ir, atliekant vieną matavimą, yra ne mažesnė kaip 0,5 μm. Jei danga storesnė nei 25 μm, neapibrėžtis priklauso nuo storio ir yra maždaug pastovi to storio dalis.

Matuojant 5 μm ar mažesnį dangos storį, vidutinis septyniral turi būti atliekami matavimai.

Matuojant mažesnio nei 8 μm storio dangas, gali būti neįmanoma gauti 3 punkte nurodytos matavimo neapibrėžties.

5.2 Bazinių medžiagų elektrinės savybės

Matavimams naudojant sūkurinės srovės prietaisus gali turėti įtakos pagrindinio metalo elektrinis laidumas, kuris priklauso nuo medžiagos sudėties ir terminio apdorojimo. Elektros laidumo įtaka matavimui labai skiriasi priklausomai nuo prietaiso markės ir tipo.

5.3 Pagrindinio metalo storis

Kiekvienam prietaisui yra nustatytas kritinis minimalus bazinis metalo storis, kurį viršijus storio padidėjimas neturi įtakos matavimams. Kadangi šis storis priklauso ir nuo zondo sistemos sūkurinių srovių generavimo dažnio, ir nuo pagrindinės medžiagos elektrinių savybių, jo vertė turėtų būti nustatyta eksperimentiniu būdu, nebent gamintojas nurodė kitaip.

Sūkurinės srovės generavimo paaiškinimas ir būtino minimalaus pagrindo medžiagos storio dmin apskaičiavimas pateiktas A priede.

Tačiau, nesant jokios kitos informacijos, reikiamą minimalų pagrindo medžiagos storį dmin galima apskaičiuoti pagal lygtį: dmin = 2,5 δ0, kur δ0 yra standartinis pagrindinės medžiagos įsiskverbimo gylis (žr. A.1).

5.4 Krašto efektai

Sūkurinės srovės prietaisai gali būti jautrūs staigiems bandinio paviršiaus kontūro pokyčiams. Todėl matavimai, atlikti per arti krašto arba kampo, gali būti netinkami, nebent prietaisas buvo specialiai sukalibruotas tokiems matavimams (žr. 6.2.4 ir B priedą).

PASTABA Lyginant su fazei jautriu metodu pagal ISO 21968, amplitudei jautrius sūkurinės srovės prietaisus gali žymiai labiau paveikti kraštų efektai.

5.5 Paviršiaus kreivumas

Matavimams įtakos turi bandinio kreivumas. Ši kreivumo įtaka labai skiriasi priklausomai nuo prietaiso ir zondo markės ir tipo, bet visada tampa ryškesnė, kai kreivio spindulys mažėja. Todėl išlenktų bandinių matavimai gali būti negaliojantys, nebent prietaisas specialiai sukalibruotas atitinkamam paviršiaus kreivumui arba naudojamas specialus zondas, kompensuojantis paviršiaus įtaką.

5.6 Paviršiaus šiurkštumas

Matavimams įtakos turi pagrindinės medžiagos ir dangos paviršiaus topografija. Šiurkštus paviršius gali sukelti tiek sisteminių, tiek atsitiktinių klaidų. Atsitiktinės paklaidos gali būti sumažintos atliekant kelis matavimus, kiekvienas matavimas atliekamas kitoje vietoje, o tada apskaičiuojant vidutinę tos matavimų serijos vertę.

Jei pagrindinė medžiaga yra šiurkšti, prietaiso nulis turi būti patikrintas priekyjeral vietos tipiškame nepadengtos, grubios, pagrindinės medžiagos pavyzdyje. Jei nėra tipinės nepadengtos pagrindo medžiagos, bandinio danga bent iš dalies nuvaloma cheminiu tirpalu, kuris nepažeidžia pagrindo medžiagos.

PASTABA Lyginant su fazei jautriu metodu pagal ISO 21968, amplitudei jautrių sūkurinių srovių matavimą gali labiau paveikti pagrindinės medžiagos šiurkštumas.

5.7 Pakėlimo efektas

Jei zondas nededamas tiesiai ant dangos, tarpas tarp zondo ir dangos („pakilimas“) turi įtakos dangos storio matavimui. Išmatuotas storis bus lygus dangos storiui ir papildomam „pakėlimo“ tarpui. Pakilimas gali atsirasti netyčia, pvz., dėl pašalinių dalelių tarp zondo ir dangos. Zodo antgalis turi būti dažnai tikrinamas už švarą.

5.8 Zondo slėgis

Slėgis, kuriuo zondas veikiamas ant bandinio, turi įtakos prietaiso rodmenims, todėl turi būti pastovus. Šis slėgio poveikis labiau pastebimas, kai danga yra minkšta. Dauguma rinkoje parduodamų prietaisų tiekiami su pastovaus slėgio zondais.

5.9 Zondas pakreipimas

Jei gamintojas nenurodė kitaip, zondas turi būti dedamas statmenai dangos paviršiui, nes pakreipiant zondą nuo statmenos, gali atsirasti matavimo klaidų. Netyčinio pasvirimo galimybę galima sumažinti zondo konstrukcija arba naudojant zondą. laikydamas džigą.

5.10 Temperatūros poveikis

Kadangi temperatūros pokyčiai turi įtakos zondo charakteristikoms, jis turėtų būti naudojamas maždaug tokiomis pačiomis temperatūros sąlygomis kaip ir kalibravimui, nebent zondas turi įmontuotą temperatūros kompensavimą.

5.11 Tarpinės dangos

Tarpinės dangos buvimas gali turėti įtakos dangos storio matavimui, jei tos tarpinės dangos elektrinės charakteristikos skiriasi nuo dangos arba pagrindinės medžiagos charakteristikų. Jei skirtumas egzistuoja, matavimams įtakos turės ir tarpinis dangos storis, mažesnis nei dmin. Jei storis yra didesnis nei dmin, tada tarpinė danga, jei ji nėra magnetinė, gali būti laikoma pagrindine medžiaga. Nustatyta, kad kai kurie prietaisai, turintys zondų sistemas, veikiančias keliais dažniais, gali matuoti ir viršutinę, ir tarpinę dangą.

Dangos storio matavimas
TARPTAUTINIS STANDARTAS
ISO 2360