BANDYMO METODAS - JUOSTOS KRYŽIAUS PJOVIMO BANDYMAS - ASTM D3359-02

„ASTM D3359-02“

BANDYMO METODAS - JUOSTOS KRYŽIAUS PJOVIMO BANDYMAS - ASTM D3359-02

10. Aparatai ir medžiagos

10.1 Pjovimo įrankis9 – aštrūs skutimosi peiliukai, skalpelis, peilis ar kitas pjovimo įtaisas, kurio pjovimo briaunos kampas yra nuo 15 iki 30°, kad būtų galima padaryti vieną arba vieną pjūvįral pjauna iš karto. Ypač svarbu, kad pjovimo briauna ar briaunos būtų geros būklės.
10.2 Pjovimo vadovas – jei pjūviai atliekami rankiniu būdu (priešingai nei mechaniniu aparatu), plieno ar kito kieto metalo tiesioji briauna arba šablonas, užtikrinantis tiesius pjūvius.
10.3 Taisyklė – grūdinto plieno juostelė su 0.5 mm gradacija, skirta atskiriems pjūviams matuoti.
10.4 Juosta, kaip aprašyta 5.3.
10.5 Guminis trintukas, ant pieštuko galo.
10.6 Apšvietimas, kaip aprašyta 5.5.
10.7 Didinamasis stiklas – apšviestas didinamasis stiklas, naudojamas atliekant atskirus pjūvius ir tiriant bandomąją sritį.

11. Bandiniai

11.1 Bandomieji bandiniai turi būti tokie, kaip aprašyta 6 skirsnyje. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad daugiasparniai pjaustytuvai10 duoda gerus rezultatus tik pakankamai plokščiose bandymo vietose, kad visos pjovimo briaunos liečiasi su pagrindu vienodai. Patikrinkite, ar nėra lygumo tiesiu kraštu, pavyzdžiui, grūdinto plieno taisykle.

12. Procedūra

12.1 Jei reikia arba susitarus, prieš atlikdami bandymą su juostele, atlikite bandinių išankstinį bandymą (žr. 3 pastabą). Išdžiovinę arba išbandę dangą, atlikite juostos bandymą kambario temperatūroje, kaip apibrėžta specifikacijoje D 3924, nebent reikalaujama arba sutarta D 3924 standartinė temperatūra.
12.1.1 Mėginiams, kurie buvo panardinti: Po panardinimo nuvalykite ir nuvalykite paviršių tinkamu tirpikliu, kuris nepažeis dangos vientisumo. Tada išdžiovinkite arba paruoškite paviršių arba abu, kaip susitarė pirkėjas ir pardavėjas.
12.2 Pasirinkite vietą be dėmių ir nedidelių paviršiaus trūkumų, padėkite ant tvirto pagrindo ir po šviečiančiu didintuvu padarykiterallel pjauna taip:
12.2.1 Dangos, kurių sausos plėvelės storis yra iki 2.0 mil (50 μm) imtinai, pjūvius padarykite 1 mm atstumu vienas nuo kito ir padarykite vienuolika pjūvių, jei nesusitarta kitaip.
12.2.2 Dangų, kurių sausos plėvelės storis yra nuo 2.0 mil (50 μm) iki 5 mil (125 μm), pjūvius padarykite 2 mm atstumu vienas nuo kito ir padarykite šešis pjūvius. Jei plėvelės storesnės nei 5 mylios, naudokite A.11 bandymo metodą
12.2.3 Padarykite visus maždaug 20 mm (3⁄4 colio) ilgio pjūvius. Vienu pastoviu judesiu nupjaukite plėvelę iki pagrindo, spaudžiant pjovimo įrankį tik tiek, kad pjovimo briauna pasiektų pagrindą. Atlikdami paeiliui pavienius pjūvius kreiptuvo pagalba, uždėkite kreiptuvą ant nenupjautos vietos.
12.3 Atlikę reikiamus pjūvius, švelniai nuvalykite plėvelę minkštu šepetėliu arba servetėle, kad pašalintumėte visus atsiskyrusius dribsnius ar dangos juosteles.
12.4 Apžiūrėkite pjovimo briauną ir, jei reikia, pašalinkite visas plokščias dėmes ar vielos kraštą, lengvai nutrindami ant smulkaus alyvos akmens. Papildomą pjūvių skaičių padarykite 90° kampu į pradinius pjūvius ir jų centre.
12.5 Nuvalykite vietą kaip anksčiau ir patikrinkite, ar pjūviuose neatsispindi šviesa nuo pagrindo. Jei metalas nepasiektas, padarykite kitą tinklelį kitoje vietoje.
12.6 Nuimkite du pilnus juostos ratus ir išmeskite. Nuimkite papildomą ilgį pastoviu (ty netrūkčiojančiu) greičiu ir nupjaukite maždaug 75 mm (3 colių) ilgio gabalą.
12.7 Uždėkite juostos centrą virš tinklelio ir tinklelio sritį pirštu išlyginkite. Kad būtų užtikrintas geras kontaktas su plėvele, tvirtai patrinkite juostą trintuku pieštuko gale. The spalva po juosta yra naudingas ženklas, kada buvo užmegztas geras kontaktas.
12.8 Per 90 6 30 s nuo uždėjimo nuimkite juostą suimdami laisvą galą ir greitai (netrūkčiodami) atgal ant savęs kuo arčiau 180° kampu.
12.9 Apšviečiančiu didintuvu apžiūrėkite tinklelio sritį, ar nuo pagrindo arba nuo ankstesnės dangos pašalinta danga. Įvertinkite sukibimą pagal šią skalę, parodytą 1 pav.: 5B Pjūvių kraštai yra visiškai lygūs; nė vienas iš gardelės kvadratų neatsiskiria.
4B Sankryžose atsiskiria nedideli dangos dribsniai; paveikta mažiau nei 5 % ploto.
3B Maži dangos dribsniai atsiskiria išilgai kraštų ir pjūvių susikirtimo vietose. Paveiktas plotas yra nuo 5 iki 15 % gardelės.
2B Danga susisluoksniavo išilgai kraštų ir kvadratų dalių. Paveiktas plotas yra 15–35 % gardelės.
1B Danga susisluoksniavo išilgai didelių juostelių pjūvių kraštų ir ištisi kvadratai atsiskyrė. Paveiktas plotas yra 35–65 % gardelės.
0B Pleiskanojimas ir atsiskyrimas blogesnis nei 1 laipsnis.
12.10 Pakartokite testą dar dviejose kiekvieno bandymo skydelio vietose.

13. Pranešimas

13.1 Pranešti apie bandymų skaičių, jų vidurkį ir diapazoną, taip pat apie dangų sistemas, kuriose įvyko gedimas, ty tarp pirmojo sluoksnio ir pagrindo, tarp pirmojo ir antrojo sluoksnio,
ir taip toliau
13.2 Nurodykite naudojamą pagrindą, dangos tipą ir kietėjimo būdą.
13.3. Jei sukibimo stipris buvo nustatytas pagal D 1000 arba D 3330 bandymo metodus, praneškite rezultatus su sukibimo laipsniu (-ais). Jei juostos sukibimo stiprumas nenustatytas, nurodykite konkrečią naudojamą juostą ir jos gamintoją.
13.4 Jei bandymas atliekamas panardinus, nurodykite panardinimo sąlygas ir mėginio paruošimo būdą.

14. Tikslumas ir šališkumas

14.1 Remdamiesi dviem šio bandymo metodo tarplaboratoriniais bandymais, kurių vienoje operatoriai šešiose laboratorijose atliko po vieną sukibimo matavimą ant trijų plokščių, kurių kiekviena iš trijų dangų apima platų sukibimo diapazoną, o kitose operatoriai šešiose laboratorijose atliko tris matavimus ant dviejų plokščių. kiekviena iš keturių skirtingų dangų, dengtų ant dviejų kitų dangų, suvestiniai standartiniai nuokrypiai laboratorijose ir tarp laboratorijų buvo 0.37 ir 0.7. Remiantis šiais standartiniais nuokrypiais, vertinant, ar rezultatai priimtini 95 % pasikliovimo lygiu, turėtų būti naudojami šie kriterijai:
14.1.1 Pakartojamumas – su sąlyga, kad sukibimas ant didelio paviršiaus yra vienodas, to paties operatoriaus gauti rezultatai turėtų būti laikomi įtartinais, jei jie skiriasi daugiau nei vienu įvertinimo vienetu atliekant du matavimus.
14.1.2 Atkuriamumas – du rezultatai, kurių kiekvienas yra pasikartojančių arba trijų kopijų vidurkis, gauti skirtingų operatorių, turėtų būti laikomi įtartinais, jei jie skiriasi daugiau nei dviem vertinimo vienetais.
14.2 Šių bandymo metodų šališkumo nustatyti negalima.

Komentarai nepriimami